Blockchain: realios galimybės Lietuvos verslui

Informacinės technologijos, finansai bei didmeninė ir mažmeninė prekyba – blockchain (liet. blokų grandinės) technologijos proveržiui geriausiai pasiruošę sektoriai. Jau kurį laiką garsiai linksniuojama technologija, apjungianti decentralizuotų duomenų bazių ir kriptografijos privalumus, šiuose sektoriuose ne tik lengviausiai įgyvendinama, bet ir susiduria su sąlyginai nedideliais reguliaciniais iššūkiais. Tą parodė Europos Sąjungos programos „Horizontas 2020” finansuojamo projekto „BlockStart” atliktas tyrimas, apėmęs kiekybinę duomenų analizę ir dvidešimties Europos blockchain technologijos ekspertų apklausą.

Ir vis dėlto, ar blokų grandinė tikrai yra visų verslo problemų sprendimo būdas ir plačiai pritaikomas įrankis? Jei esate pradedantis verslas – vadinamasis „startuolis” – kaip jums žinoti, ar verta pasitelkti būtent šią technologiją? Šiuo metu apie tai diskutuojama visame pasaulyje, įskaitant ir Lietuvą, kur kovo mėnesį įvyko Europos šalių ekspertus diskusijai sukvietęs renginys „Blockchain Relaunch in Lithuania”.

 

Didžiausias potencialas – finansų sektoriuje

Atliktas tyrimas tiksliai įvardijo tris labiausiai blockchain technologijai subrendusius sektorius – finansų technologijos, prekyba ir informacinės technologijos. „Prekyboje ši technologija padės sekti produkto kilmę, mažins draudimo kaštus, išspręs tiekimo grandinėje esantį nepasitikėjimą, o į finansų sektorių atneš trūkstamą skaidrumą”, – teigia tarptautinės valdymo konsultacijų bendrovės „Civitta” vyresnysis inovacijų konsultantas Žygimantas Zabieta.

Renginyje dalyvavę ekspertai sutiko, jog finansų sektoriuje blokų grandinės technologija gali būti ypač sėkmingai įgyvendinama – tai ne tik užtikrintų daugiau skaidrumo, pigesnes ir greitesnes finansines operacijas, bet ir mažintų korupcijos riziką. Tuo tarpu į kriptovaliutų ekonomiką greičiausiai bus žiūrima atsargiau.

„Lietuvoje ir Šiaurės Europos šalyse mes pasitikime centriniais bankais. Vis dėlto, valstybėse, kuriose pasitikėjimas centriniu banku nėra aukštas, kriptovaliutų ekonomika gali tapti svaria išeitimi. Pabandykite atlikti mokėjimo perlaidą iš Egipto į Venesuelą. Tikėtina, kad per paprastą banką to padaryti nepavyks”, – svarstė Ž. Zabieta.

 

Blockchain tinka ne visiems

„Blockchain technologija nėra visų problemų sprendimas”, – renginyje kalbėjo Bruno Maia, „The Bitfury Group” pardavimų direktorius. Milijardinės kompanijos atstovo teigimu, kaip ir kitos pažangios technologijos, pastaroji turi specifinę funkciją bei ribotą pritaikomumą skirtinguose pramonės sektoriuose. Pasitikrinti, ar blokų grandinė atneštų jūsų verslui naudos, gali padėti specialūs mokymai, organizuojami „Horizontas 2020” finansuojamo projekto „B-hub for Europe”, skirti įmonių vadovams bei valstybinių institucijų atstovams. Įvertinti blokų grandinės technologijos pritaikomumą versle smulkių ir vidutinio dydžio įmonių vadovai taip pat gali pasitelkę „BlockStart“ svetainėje pasiekiamą klausimyną (angl. DLT assessment tool).

„Deja, bet greičiausiai atsakymas bus „ne” – turime suprasti, jog tai nėra vaistas nuo visų verslo, ypač startuolių, ligų”,  – sutinka ir Ž. Zabieta.

 

Startuoliams – galima parama technologijos diegimui

Skatindama sektorius, kuriuose blockchain technologija leistų efektyvinti veiklą, automatizuoti procesus ir mažinti išlaidas, Europos Sąjunga skiria vis daugiau dėmesio šios technologijos plėtrai. Už skaitmenizavimo sritį atsakinga Europos komisarė Marya Gabriel yra sakiusi, jog blockchain technologija yra naujovė, kurios Europa negali sau leisti nepastebėti.

Vien šiemet Europos Komisija numatė skirti daugiau nei 100 mln. eurų paramos startuoliams, dirbantiems su dirbtinio intelekto (angl. artificial intelligence) bei blokų grandinės technologijomis. Tokios programos kaip „B-HUB for Europe”, „Block.IS“ bei „BlockStart“, koordinuojamos Lietuvoje veikiančių organizacijų „Startup Division” ir „Civitta”, verslui padeda išsiaiškinti, kaip efektyviai diegti šias technologijas savo procesuose, o startuoliams suteikia finansinę paramą bei akceleravimo paslaugas.

B – HUB for Europe kviečia privačių ir viešojo sektoriaus įmonių bei institucijų vadovus į specialius mokymus, padedančius identifikuoti blokų grandinės technologijų poreikį. Technologinėms įmonėms ir startuoliams tai – lyg nemokamas verslo akceleratorius, padedantis rasti kontaktus su potencialiais klientais. 

Block.IS programa siūlo su blockchain technologija susipažinti ir jos naudą atrasti keliaujant per skirtingas Europos inovacijų ekosistemas. Programos metu verslas gali pretenduoti gauti 60 tūkst. eurų paramą, nemokamas verslo akceleravimo paslaugas ir individualias konsultacijas.

BlockStart tiks smulkioms ir vidutinėms įmonėms, siekiančios identifikuoti verslo problemą ir ją išspręsti kartu su blockchain technologijos vystytojais. Įmonės gali pretenduoti į 20 tūkst. eurų paramą, pasinaudoti nemokamomis verslo konsultavimo paslaugomis ir technologinius sprendimus išbandyti kartu su jiems parinktais klientais.

 

„Smėlio dėžės” verslui – jau Lietuvoje

Augant „fintech” sektoriui, paramos verslui iniciatyvos sparčiai kuriasi ir Lietuvoje, o pradedantys verslai vis dažniau pasinaudoja verslo akceleravimo programomis. Jos padeda startuoliams surasti mentorių bei investuotojų, kurie padėtų sukurti tinkamiausią verslo vystymo sprendimą ar technologiją. Pavyzdžiui, „Lietuvos banko” įgyvendinama iniciatyva „LBChain” leidžia naujai besikuriantiems blockchain verslams eksperimentuoti inovacijų srityje. Pasak „LBChain” vadovo Andriaus Adamonio, tokiu būdu blokų grandinės technologijos įdiegimo naudą įmonei galima išbandyti bandomojoje finansinių inovacijų aplinkoje (angl. regulatory sandbox) ir gauti ne tik konsultacinę pagalbą, bet ir technologinę paramą, kurią suteiks rinkos ekspertai.

„Startup Wise Guys” akceleravimo programos vadovė Andra Bagdonaitė pažymi, jog svarstant paramos galimybes didžiajai daliai investuotojų, kaip ir akceleravimų programoms, aktualu, kokią problemą įmonė siekia išspręsti panaudodama tam tikrą technologiją, įskaitant ir blokų grandinę. „Vis dėlto, reikėtų nepamiršti, kad verslo tikslui pasiekti pagrindinis įrankis visgi yra ne konkreti technologija, o komanda”, – kalbėjo A. Bagdonaitė.

Dalintis naujiena